- žviglus
- 2 žviglùs, -ì adj. (4)
1. J.Jabl žvitrus: Mūso da gražesnė buvo kaip to latvio – tokia žviglių̃ akių: tik žibt žibt į visas puses kaip piemenė Vkš. Tos akys jau tokios žvìglios kaip žiuburiai Trk. Sveikos akys yra žviglios ir skaisčios rš.
žvigliaĩ adv.: Senis kareivis … žiūrėjo žvigliai, tirdamas veidą šito gražio vyro, kurs kalbą kraipė Vrp1892,59.2. Als, Lž, Šts, Žd guvus, judrus: Matyt, kur žmogus žviglùs, kur ištižęs Škn. Žviglì motriška – teip kaip keturių dešimtų metų KlvrŽ. Tokio žvìglio vaiko aš nebuvau dar mačiusi Brs. Kai pradėjo žuvies taukus gerti, vaikas pasidarė stiprus, žviglus Skd. | Vaje, susiedelė, kokie žviglì tamstos paršeliai Sd. Gyvuoliai miltais šeriami palieka patulžę vandeniu, yra ne teip žviglūs ir įgauna greitai lašinius srš.
Dictionary of the Lithuanian Language.